Vytautas Gabriūnas
Vytautas Gabriūnas (1930 m. liepos 7 d. Kaunas – 1992 m. gegužės 3 d. Vilnius) – Lietuvos architektas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1954–1976 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse Vilniuje, Paminklų konservavimo instituto grupės vadovas, projektų vyr. architektas. 1961–1968 m. ir 1976–1978 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suprojektavo individualių gyvenamųjų namų, interjerų, antkapinių paminklų. Nuliejo akvarelių su Vilniaus architektūros vaizdais. Pagal jo projektus pastatyta:[1]
- J. Biliūno antkapinis paminklas, Liudiškiai, 1958 m.
- Motina, paminklas, Pirčiupiai, 1960 m., skulptorius Gediminas Jokūbonis
- Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, restauravimo projektas, 1960 m.
- Paminklų konservavimo instituto pastatas Vilniuje, 1969 m.
- Juozo Naujalio paminklas, Raudondvaris, 1969 m.
- Monumentas Pergalė, Kryžkalnis, 1970 m., skulptorius Bronius Vyšniauskas, dail. Kazys Morkūnas, 1973 m. – LTSR valstybinė premija, su kitais; 1999 m. perkeltas į Grūto parką
- L. Gucevičiaus paminklas, Migonys, Kupiškio rajono savivaldybė, skulptorius Petras Aleksandravičius, 1978 m.
- Jono Biliūno sodyba (restauracija), 1979 m.
- Žagarės dvaro žirgynas, restauravimo projektas, 1980 m.
- Aikštė su A. Vienuolio paminklu, Anykščiai, 1982 m., skulptorius Petras Aleksandravičius
- A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus, Anykščiai, 1982 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Mačiulis. Vytautas Gabriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 314 psl.